- nuavėjimas
- nuavė́jimas sm. (1) 1. → nuavėti 2: Ale ir nuavė́jimas tų batų – kai eina, tai tep į šoną ir klypsta Gs. 2. → nuavėti 3: Koks nuavė́jimas kelinių – visai suplyšo Vlkv. \ avėjimas; išavėjimas; nuavėjimas; prasiavėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.